- prataka
- pratakà sf. (3b) 1. GTŽ geogr. kanalas, griovys ar požeminė vandens tėkmė, jungianti du vandens telkinius: Ežerai jungiasi upeliais, pratakomis, sąsiauriais ar siauromis sąsmaukomis sp. Upės deltoje išdžiūvo daugelis pratakų, pablogėjo drėkinimas, ir dėl to žuvo daug sodų sp. 2. L92 sąsiauris: Dardanelų prataka rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.